Sulėtėjus nekilnojamojo turto ir statybų rinkos augimui (ką liudija VĮ Registro centro paskelbti duomenys, kuriuose nurodyta, kad 2007 m. paskutinįjį ketvirtį penktadaliu krito butų pirkimo-pardavimo sandorių vertė, o naujų butų kainos sostinėje krito daugiau nei 12 proc.)[1] bei bankams sugriežtinus statybos ir nekilnojamojo turto finansavimo sąlygas, didžioji dalis statybų bendrovių susidūrė su atsiskaitymų sunkumais. Dėl sustabdyto finansavimo užsakovai laiku neatsiskaito su rangovais, kurie dėl to negali laiku atsiskaityti su subrangovais, o pastarieji, savo ruožtu, negali sumokėti savo tiekėjams ir subrangovams. Kuo statybų procesas labiau pasistūmėja,- tuo rangovas atsiduria silpnesnėje pozicijoje palyginus su užsakovu, kadangi kuo labiau artėja statybų proceso pabaiga, tuo pastarasis yra arčiau tikslo gauti tai, ko jis siekė sudarydamas statybos rangos sutartį. Tuo pačiu rangovo pozicija silpnėja, kadangi jis praranda įtaką užsakovui. Todėl rangovui rekomenduojama apsidrausti, numatant tam tikras nuostatas sutartyje bei tinkamai reaguoti į užsakovo neatsiskaitymą už atliktus darbus, ypač kai statybos projektas artėja prie pabaigos. Pastebėtina, kad statybos rangos sutartyse dažniausiai numatyti ilgi terminai, per kuriuos užsakovas atsiskaito su rangovu: rangovui pateikus atliktų darbų aktą dažnai numatytas keleto savaičių terminas, per kurį užsakovas darbus turi priimti ir aktą pasirašyti; priėmus darbus rangovas pateikia užsakovui PVM sąskaitą-faktūrą už atliktus darbus, kurią dažniausiai užsakovas turi pareigą apmokėti per mėnesio laikotarpį. Vadinasi, rangovas įgyja teisę reikalauti atsiskaityti už atliktus darbus praėjus apie du mėnesius po šių darbų atlikimo. Labai dažnai problema glūdi tame, kad užsakovui vengiant atsiskaityti su rangovu, pastarasis pagal statybos rangos sutartį neturi teisės stabdyti tolimesnio darbų atlikimo. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.58 str., 6.207 str., bei specialiajame 6.661 str.[2], yra įtvirtinta galimybė sustabdyti priešpriešinės prievolės įvykdymą. Vis dėlto šios LR CK nuostatos nėra imperatyvios ir jau pats LR CK leidžia rangos sutartyje numatyti kitokias taisykles (LR CK 6.661 str. 2 d.). Todėl prieš pasirašant statybos rangos sutartį būtina atkreipti dėmesį į tai, ar sutartyje nėra įtraukta ypač nepalanki nuostata rangovui, numatanti, kad rangovas negali naudotis gynybos priemone – statybos darbų sustabdymu. Jei tokia nuostata yra įtraukta rangovui rekomenduojama inicijuoti šios sutarties nuostatos pakeitimą. Kai nuostata, numatanti rangovo teisę sustabdyti darbus dėl neatsiskaitymo, nėra įtraukta į sutartį, patartina inicijuoti tokios sutarties nuostatos įtraukimą, kadangi tai būtų stipri papildoma garantija drausminantį užsakovą atsiskaityti už rangovo atliktus darbus (tai yra galima būtų išvengti ginčo, ar tokia gynybos priemonė leistina konkrečiu atveju, atsižvelgiant į minėtąsias CK normas). Jei rangovo teisė sustabdyti darbus apskritai nėra aptarta sutartyje (tai yra sutartis nei leidžia, nei draudžia tai daryti), rangovas gali sustabdyti darbų vykdymą, motyvuodamas darbu sustabdymą tuo, kad užsakovo neatsiskaitymas yra esminis sutarties pažeidimas. Aplinkybę, kad užsakovo atsiskaitymas už atliktus darbus yra esminė sutarties nuostata, liudija ir tai, kad statybos rangos sutartis apibrėžiama nurodant pagrindines rangovo ir užsakovo pareigas, tai yra, LR CK 6.681 str. numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Be to, faktą, kad rangovas turi teisę sustabdyti atliekamus darbus liudija ir FIDIC statybos sutarties sąlygos[3], kurių 16.1 punkte numatyta, kad užsakovui neatsiskaitant su rangovu, pastarasis turi teisę sustabdyti darbus, sumažinti vykdomų darbų tempą ir dėl to reikalauti pratęsti darbų vykdymo terminą. Be to, FIDIC statybos sutarties sąlygų 16.2 punkte yra numatyta, kad praėjus atitinkamam laiko tarpui, rangovas, apie tai užsakovą įspėjęs, gali ne tik sustabdyti darbus, bet ir nutraukti sutartį bei reikalauti atlyginti už faktiškai atliktus darbus. Kadangi sustabdymas nėra tokia kraštutinė priemonė, kaip darbų visiškas nutraukimas, jis laikytinas priimtina rangovo poveikio priemone užsakovui. Tačiau tam tikrais atvejais (kai dėl rangovo ilgo vėlavimo atsiskaityti gali ypatingai nukentėti rangovo veikla, o mažesnių įmonių atvejų – gali iškilti bankroto pavojus) rangovo interesams apginti sutartyje gali būti numatyta rangovo teisė nutraukti sutartį jei atsakovas neatsiskaito per tam tikrą laiką. Tokiu būdu rangovas, įvertinęs užsakovo padėtį, gali laiku imtis priemonių sumažinti galimus nuostolius savo bendrovei arba net išvengti bankroto. Aukščiau išvardytos poveikio priemonės: darbų tempo sulėtinimas, darbų sustabdymas bei sutarties nutraukimas – turėtų būti naudojamos viena po kitos, griežtėjimo tvarka, taip informuojant užsakovą, kad rangovo ketinimas nutraukti sutartį yra rimtas, bet tuo pačiu suteikiant užsakovui galimybę tinkamai atsiskaityti su rangovu ir toliau vykdyti statybos rangos darbus. Be aukščiau aptartų sutarties nuostatų, reikėtų atkreipti dėmesį ir į sekančius sutarties punktus ir atitinkamai juos pakoreguoti: 1. Pateikiant PVM sąskaitas – faktūras numatyti ne ilgesnį nei 14 dienų terminą joms apmokėti, nuo tos dienos, kai užsakovas sąskaitas gauna, kadangi toks terminas yra ekonomiškai pagrįstas bei atitinkantis abiejų šalių interesus; 2. Numatyti sutartyje įspėjimo terminą ne ilgesnį nei 14 dienų, kuriam suėjus rangovas įgyja teisę sustabdyti darbų atlikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad įspėjimas apie tai, jog rangovas ketina sustabdyti darbus, jei su juo nebus tinkamai atsiskaityta, užsakovui turi būti įteiktas iš karto, kai tik sueina terminas atsiskaityti, kadangi pateikus tokį pranešimą rangovas užsakovui turi suteikti protingą laiko tarpą su juo atsiskaityti bei nenutraukti darbų vykdymo. Tokių būdu „laukimo“ laikotarpis sutrumpinamas iki minimumo. Dar viena priemonė, mažinanti neatsiskaitymo už atliktus darbus riziką yra faktoringo sutarties sudarymas. Faktoringo sutartimi bankas (finansuotojas) perduoda pinigus rangovui už atliktus darbus, o rangovas perduoda reikalavimo teisę bankui reikalauti atsiskaitymo iš užsakovo už atliktus darbus. Tokiu atveju bankas atsiskaito su rangovu, o užsakovas atsiskaito su banku. Taigi faktoringo sutartimi rangovas gauna papildomą garantiją, kad su juo bus atsiskaityta už atliktus darbus. Tais atvejais, kai užsakovas nepagrįstai neatsiskaito su banku, bankas privalo imtis priemonių išsiieškoti atsiskaitymą, tačiau negali sustabdyti pagrįstų mokėjimų rangovui už atliktus darbus. Kaip elgtis, jei už atliktus darbus užsakovas nemoka net tuomet, kai darbai buvo sustabdyti, nutraukti arba, kai darbai jau baigti, tačiau užsakovas delsia atsiskaityti? Pažymėtina, kad net tais atvejais, kai užsakovas delsia atsiskaityti su rangovu, kreipimasis į teismą pradedant teisminį procesą turėtų būti paskutinė priemonė, kadangi teisminis procesas trunka ilgai, o tai reiškia, kad ilgą laiką rangovas negalės atgauti jam priklausančių mokėjimų. Be to, pritaikius areštą užsakovo turtui, gali būti dar labiau apsunkinta užsakovo padėtis ir atitinkamai sumažinta galimybė atsiskaityti ateityje. Taigi, teisminis bylinėjimasis dažnai reiškia abiejų šalių lėšų „įšaldymą“, kas gali sukelti rimtų ekonominių sunkumų, ypač mažesnėms įmonėms. Todėl visų pirma rekomenduojama išbandyti kitus, dažnai efektyvesnius būdus, garantuojančius greitesnį apmokėjimą už atliktus darbus. Viena iš alternatyvų yra pasiūlyti užsakovui perleisti likvidų turtą (pageidautina nekilnojamąjį) su atpirkimo teise nustatytam terminui už skolos užskaitymą. Atpirkimo teisė, pagal LR CK 6.417 – 6.418 str. reiškia, kad „pardavėjas parduoda daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę jį atpirkti, o pardavėjas įsipareigoja jį valdyti, naudoti ir disponuoti taip, kad pirkėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę.“ Tai yra sutartyje numatytu laikotarpiu, kuris negali būti ilgesnis nei penkeri metai, pirkėjas (šiuo atveju, rangovas) įgytų teisę daiktą valdyti, naudoti ir disponuoti taip, kad tai ateityje nesutrukdytų įgyvendinti atpirkimo teisės pardavėjui (šiuo atveju, užsakovui), o suėjus atpirkimo teisės terminui, pirkėjas įgytų absoliučią disponavimo daiktu teisę. Toks sprendimas yra naudingas abiems pusėms: užsakovui tai yra garantija, kad rangovas nesikreips į teismą, vadinasi, nebus areštuotas užsakovo turtas ir jis galės toliau vykdyti veiklą bei turtą atpirkti, o rangovui tai yra garantija, kad jo reikalavimas yra užtikrintas konkrečiu turtu, kuriuo jis gali disponuoti. Antroji alternatyva yra pasiūlyti užsakovui išduoti paprastąjį vekselį atliktų darbų skolos sumai. Pagal LR CK 1.105 str. „Vekselis – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui.“ Siekiant išvengti notarinės protestavimo procedūros vekselyje reikėtų įrašyti žodį „neprotestuotinas“. Tuomet suėjus vekselyje nurodytam apmokėjimo terminui notarui pateikiamas rašytinis prašymas išieškoti pinigus iš skolininko ir ne ilgiau nei per 10 kalendorinių dienų notaras išduoda vykdomąjį įrašą, kuris reiškia, kad rangovas įgyja teisę kreiptis į antstolį ir pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą išvengiant teisminio bylinėjimosi. Taigi vekselis rangovui naudingas tuo, kad sutrumpina laiką, per kurį galima išsireikalauti apmokėjimą už atliktus darbus bei leidžia numatyti realius apmokėjimo terminus. Savo ruožtu vekselis naudingas ir užsakovui, kadangi jis, kaip ir turto pardavimas su atpirkimo teise, leidžia išvengti turto arešto bei suteikia papildomo laiko apmokėjimui. Žinoma, nepavykus susitarti dėl turto pardavimo ar vekselio pasirašymo nereikėtų ilgiau delsti ir patartina kreiptis į teismą arba arbitražą (jei sutartyje buvo numatyta arbitražinė išlyga arba jei pavyksta dėl arbitražo susitarti su užsakovu). Verta pažymėti, kad šiuo atveju kreiptis į teismą protingiausia būtų pateikiant prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi kreipiantis su prašymu dėl teismo įsakymo išdavimo reikėtų sumokėti tik ketvirtadalį žyminio mokesčio, procesas būtų trumpesnis bei daug paprastesnis ir tai neatimtų galimybės pereiti į ieškininį procesą. Taip pat kreipiantis į teismą rekomenduojama reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – tai yra prašyti teismo areštuoti užsakovo turtą sumai, kurią jis skolingas rangovui. Taip būtų užtikrinama, kad priėmus teismo sprendimą, užsakovas turės pakankamai turto atsiskaityti su rangovu, be to laikinųjų apsaugos priemonių – arešto – taikymas tarnauja ir kaip užsakovo drausminimo priemonė, kurią pritaikius tam tikrais atvejais užsakovas nedelsdamas atsiskaito su rangovu. Tęsiantis nekilnojamojo turto krizei, tikėtina, kad įprasta praktika gali tapti rangovo reikalavimas pateikti trečiojo asmens garantiją, kad su rangovu bus atsiskaityta bei galimybė taikyti statomo objekto areštą tol, kol su rangovu bus atsiskaityta. Kai kuriuose užsienio šalyse rangovai, su kuriais nebuvo atsiskaityta, turi teisę taikyti turto areštą tam turtui, kuriame buvo vykdomas projektas. Tokia teisė labai padeda apsaugoti rangovo interesus nuo nemokėjimo.[4] Panaši galimybė kyla ir iš LR CK 6.656 str., kuriame numatyta, kad „jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą arba kitokią sutarties šalių sutartą sumą, rangovas turi teisę išieškoti jam pagal sutartį priklausančias sumas už atliktą darbą iš užsakovui priklausančių įrenginių, likusių medžiagų ir kito užsakovui priklausančio turto, kol užsakovas visiškai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darbų rezultatą tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolės.“. Atkreiptinas dėmesys, kad galimybė išieškoti rangovui priklausančias sumas iš užsakovo likusių medžiagų, įrenginių realiai egzistuoja ir šiandien, tačiau dažniausia tai nepadengia rangovui mokėtinų sumų. Galimybė taikyti areštą visam objektui dėl to, kad užsakovas neatsiskaito su rangovu, Lietuvoje dar nėra taikoma, tačiau, atsižvelgiant į užsienio praktiką bei nekilnojamojo turto rinkos evoliuciją, tikėtina, kad tokia praktika įsivyraus ir Lietuvoje.
[1] http://www.registrucentras.lt/ntr/stat/busto_kainos.php?regionId=3 (paskutinį kartą tikrinta 2008-04-24); [2] Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262. [3] Statybos sutarties sąlygos, ISBN 9986-687-11-X. [4] http://www1.fidic.org/resources/contracts
/masons_managing_pament06.html (paskutinį kartą tikrinta 2008-04-24)..