Priklausomai nuo tiekėjų skaičiaus, tiekėjų įvertinimą gali atlikti vadybininkas, deleguojant jam šią užduotį, arba skirti šiam darbui atskirą etatą. Tokiu atveju vadybininko užduotis bus sukurti tiekėjų vertinimo metodiką, stebėti vertinimo rezultatus ir atlikti korekcinius veiksmus. Toliau siūlome susipažinti su tiekėjų vertinimo metodais.
Tiekėjų vertinimui atranka. Ar reikia vertinti visus tiekėjus? Be abejo, kad ne. Tam, kad įvertinimo resursų išlaidos neperaugtų šio vertinimo materialios naudos, naudojama segmentacijos metodika. Tam produkcija skirstoma į grupes (pvz. Alkoholiniai gėrimai, mėsos gaminiai ir pan.).
Išrinkus kategoriją, nustatykite joje 10-20 stambiausių tiekėjų. Tiekėjai parenkami pagal generuojamą apyvartą, t. y. atrinkti turi būti tik didžiausią apyvartą sudarantys tiekėjai (pagal Pareto taisyklę 20% tiekėjų sudaro 80% apyvartos), taigi nuo teisingos tiekėjų atrankos priklauso tolimesnio vertinimo rezultatų svarba.
Pinigai. Tiekėjo produkcijos kaina ir mokėjimo atidėjimas – tai pagrindiniai finansiniai parametrai, pagal kuriuos vykdomas tiekėjų vertinimas. Jeigu produkcijos kaina yra mažesnė, tai galima padaryti aukštesnį antkainį išlaikant konkurentų kainų lygį arba pasiūlyti vartotojui analogišką prekę už žemesnę kainą. Ilgesnis atidėjimas leidžia optimizuoti finansų valdymą. Šiame skyriuje mes parodysime, kaip vertinti tiekėjus pagal produkcijos kainą.
Lentelėje siūlome naudoti ketvirčio rezultatus.
Pajamos – tai tiekėjo kaina +prekybinis antkainis. Išmokos – tai tiekėjų išmokos už išpirktas prekybos vietas ir pan.
Atidėjimas. Atidėtas mokėjimas už produkciją leidžia nenaudoti apyvartinių lėšų ar kreditų produkcijos pirkimui. Idealus variantas – tai prekės apmokėjimas po realizacijos. Tokie santykiai tiekėjui leidžia geriau kontroliuoti produkcijos atsargas pas prekybininką, nors praktikoje toks būdas taikomas pakankamai retai. Ir visa rizika už produkcijos atsargų kaupimosi kaip taisyklę yra ant prekybininko pečių. Mokėjimo atidėjimas yra labai svarus argumentas tiekėjo atrankai. Nes gaunant ilgesnį atidėjimą, prekybininkas turi galimybę prasukti šiuos pinigus, investuojant juos į naujų prekybos taškų atidarymą, asortimento platinimą ir kt. Mokėjimo atidėjimas – vienas iš svarbiausių derybų objektų pasirašanti tiekimo sutartį.
Serviso lygis. Šiuo atveju mes servisą vertinsime kaip logistikos grandies sudedamąją dalį. Šis vertinimas atliekamas pagal šiuos kriterijus: tai paklausos patenkinimas, savalaikis prekių pristatymas ir kokybiška dokumentacijos apyvarta. Šių trijų kriterijų visumą galime pavadinti „idealiu užsakymu“. Šiuo atveju paklausos patenkinimas yra vienu iš svarbiausiu tiekėjo įvertinimo rodikliu, trumpai tariant, ką užsakėm, tą ir gavom.Kaip taisykle, 100% užsakymų atlikimas yra sunkiai pasiekiamas. Dėl to plačiai taikomos baudos už nesavalaikį produkcijos pateikimą, ypač sezoninėm prekėm. Serviso lygio įvertinimui naudojama ši formulė:
Idealių užsakymų skaičius/ Bendras užsakymų skaičius*100%
Logistikos sistema turi veikti kaip laikrodis – prekių atsargų palaikymas, pakankami sandėlio pajėgumai, tinkamas transportinis aprūpinimas, t. y. visi kokybiniai logistikos sistemos darbo efektyvumo rodikliai gali būti vertinami pagal vieną rodiklį – idealių užsakymų skaičių.”