Nesvarbu, ar vadovaujame verslo įmonei, ar valstybės įstaigai, dažną iš mūsų išpila prakaitas išgirdus telefono ragelyje žurnalisto klausimą: „Gal galite pakomentuoti?“
Tyrimai rodo, kad tik 1 iš 4 žmonų sugeba tinkamai suvaldyti jaudulį atsidūrę prieš televizijos kamerą. Akimirksniu ima džiūti burna, galvoje – kaip iššluota, kažkur dingsta visos „genialios“ mintys, o liežuvis susitraukia iki nerangios kempinės. Nematomos auditorijos baimė ne tik surakina žandikaulius, pasitaiko, kad atsiduriame tokioje padėtyje, kurioje – šmaukšt! – ir susimauname.
Paprastai netgi tie, kurie duoda interviu žurnalistams kas antrą dieną, pripažįsta, kad svarbiausia šioje srityje – praktika, praktika ir dar kartą praktika. Antra vertus, žemiau pateikiama 10 paprastų technikų, kurios padės praktikuotis kur kas rezultatyviau. Technikos tokios, kurios tinka ir pradedančiam startuperiui, ir prakutusiam atstovui spaudai, ir senam politikos vilkui.
- Visų pirma, išvalykite smegenis! 5-10 minučių prieš interviu išjunkite savo telefoną, uždarykite laptopą ir atsisėskite ramiai ant kėdės. Galvokite apie tai, kas Jus klausinės, ką norite pasakyti ir, kaip jausitės tai sakydami. Tolygus kvėpavimas (30 sekundžių įkvėpimui/30 sekundžių iškvėpimui) padės suvaldyti mintis. Meditacinė mantra sustiprins savivertę. Prisiminkite: „Aš taikoje su savimi. Pasitikiu savimi. Gerbiu save už tai, kas esu. Visi mes esame vertinami pagal tai, kaip vertiname kitus žmones“.
- Galvokite apie auditoriją. Atminkite, kad ne žurnalistas yra esminis Jūsų žinios gavėjas. Jis – tik mediatorius, už kurio nugaros slepiasi neįsivaizduojamo dydžio ir labai nevienalytė žinios gavėjų auditoriją. Pamąstykite apie tris svarbiausius dalykus: 1) Ką šiuo metu apie Jūsų nagrinėjamą temą žino auditorija? 2) Kas jai rūpi labiausiai? 3) Kokią žinią Jūsų auditorija turėtų gauti šio interviu metu? Taigi aiškiai apgalvokite tiltą, kuriuo Jūs norite pervesti savo auditoriją per nežinios bedugnę.
- Konstruokite žinių namą. Tegul jis susideda iš pamatų, trijų kolonų ir stogo. Pamatas – Jūsų statusas, žinios ir patirtis. Trys kolonos – pagrindinės žinios, ant kurių statote savo pagrindinę mintį. Pvz., „Rublis smunka. Naftos kursas krenta. Rusijos politikai nesuvaldo griūvančios ekonomikos“. Stogas – apibendrinimas, kuris Jums yra pats svarbiausias: „Apibendrinant, galima teigti, kad Putino era eina į pabaigą“.
- Pralaužkite ledus! Ledlaužiais gali būti: entuziazmas, šypsena iki ausų (jei situacija nėra krizinė), rankos paspaudimas, pasisveikinimas, palinkėjimas, replika (apie orą, ironišką ar paradoksalią aktualiją), flirtas (labai saikingai) su žmogumi, kuris Jus klausinės ir (labai sveikintina) su auditorija. Nepamirškite, kad kartais geriau atsinešti į studiją juokelį ir jo nepanaudoti, negu užsikirsti nežinant ką pasakyti, kai juokelio iš Jūsų bus tikimasi.
- Pirmojo klausimo taisyklė. Imkitės kontroliuoti situaciją iš karto. Perimkite iniciatyvą į savo rankas, papasakokite priešistorę ir pristatykite savo požiūrio kampą: „Dėkoju už pirmą klausimą, tačiau prieš atsakydamas norėčiau priminti šios istorijos pradžią…“, „Ačiū, labai puikus klausimas, tačiau prieš atsakinėdamas, norėčiau įvesti klausytojus į platesnį kontekstą…“.
- Užmeskite kablį. Ši technika padeda koncentruoti Jus klausinėjančio žmogaus dėmesį į temą ir gilintis į tai, ką norite pasakyti. Pvz., „Iš tiesų yra du gana aiškus ir konkretūs būdai, kaip spręsti Lietuvos socialines problemas, pirmasis iš jų būtų….“ O toliau – bla-bla-bla, ką Jūs sugalvojote. Žurnalistas jausis neprofesionaliai, nepaklausdamas auditorijos: „Na, o tai koks tada antrasis būdas?“ Net ir tuo atveju, jei nepaklaus ir bandys sukti į kitą pusę, turėsite galimybę įsiterpti: „Palaukite! Aš dar nepristačiau antrojo būdo“.
- Tieskite tiltus. Toks būdas padeda išvengti nemalonių ar nepatogių klausimų. Menas nutiesti tiltą tarp to, ką žinote ir ne, to, kas patenka į Jūsų interesų zoną ir to, kas Jums visiškai neaktualu, iš esmės yra gebėjimas panaudoti tinkamą retorinę figūrą: „Taip, žinoma, tačiau aš norėčiau pateikti kiek kitokią perspektyvą…“, „Taip, turėdami tai omenyje, pažvelkime iš kitos pusės…“, „Taip, į šį konkretų klausimą atsakyčiau labai trumpai, tačiau norėčiau pasiūlyti pažvelgti į platesnį kontekstą…“, „Taip, bet pereidami prie kitos temos, leiskite man paminėti dar štai ką…“
- Signalizuokite vėliavomis. Šis būdas padeda žurnalistams suprasti, kokius temos aspektus laikote svarbiausiais. Kaip buriavimo metu vėliavomis pranešame apie save nutolusiems laivams, kaip vėliavėlėmis pažymime aikštės ribas ar žaidimo orientyrus, ši technika padeda žodžiais pažymėti tai, ką Jūs laikote ypač reikšminga. Naudokite frazes: „Štai čia ir yra tas aspektas, į kurį norėčiau atkreipti klausytojų dėmesį…“, „Svarbiausia, ką noriu pasakyti šia tema yra…“, „Jeigu man būtų leista akcentuoti vienintelį dalyką, kuris reikšmingiausias mūsų auditorijai, jis būtų…“
- Naudokite ISAP modelį. Iššifruok klausimą, Susiek jį su savo žinia, Apibendrink savo žinią ją pagrįsdamas pavyzdžiu ir Prikabink papildomą temą. „Jeigu norite manęs paklausti, ar naujoji gamykla tikrai nekenks miesto bendruomenei, galiu Jus užtikrinti – jokiu būdu ne. Pavyzdžiui, atlikta poveikio aplinkai analizė liudija, kad rodikliai neviršija normų. Be to, ataskaita suderinta su visomis reguliuojančiomis institucijomis. Jau kitą savaitę vyks susitikimas su bendruomene, kurio metu pateiksime visus duomenis ir skaičius. Su ataskaita, beje, galima susipažinti mūsų interneto tinklalapyje“.
- Sakykite „Ne, (ačiū)“. Nebijokite pasakyti „ne“ į klausimą, jei jis verčia Jus kalbėti apie sritį, kurios neišmanote, klausimas yra spekuliatyvus (o kas, jeigu?) ar peržengia asmeninių tabu ribas. Žinoma, su sąlyga, jeigu atsisakydami padėkosite ir paaiškinsite priežastį: „Ačiū, bet į atsakydamas į šitą klausimą nesijausiu patogiai…“, „Dėkoju už klausimą, tačiau manau, kad jis turėtų būti adresuotas kitos srities ekspertams…“, „Ačiū, tačiau šia tema aš verčiau susilaikysiu nuo platesnių komentarų“.
Straipsnio autorius: Person Premier ekspertas Tomas Staniulis