Lietuvoje startavo nauja vieno langelio principu veikianti suaugusiųjų švietimo platforma, kurioje galima rinktis mokymus ir gauti valstybės finansavimą. Ši platforma yra pirmoji tokia Lietuvoje, skirta palengvinti profesinį ir asmeninį tobulėjimą visą gyvenimą. Tačiau kaip gauti šį finansavimą ir kokios galimybės laukia besimokančiųjųjų?Peržiūrėti LR Švietimo ministerijos finansuojamus mokymai
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pabrėžia, kad nuolatinis mokymasis yra geriausias būdas realizuoti savo potencialą tiek darbo rinkoje, tiek visuomeniniame gyvenime. Švietimo platforma siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui.
Viceministrė Agnė Kudarauskienė atkreipia dėmesį į sparčius technologinius pokyčius darbo rinkoje ir visuomenėje, todėl viena prioritetinių sričių yra skaitmeninių įgūdžių tobulinimas. Valstybė šiam tikslui skirs net 50 proc. programoms plėtoti numatyto finansavimo.
Norintys tobulinti savo įgūdžius pagal valstybės prioritetines sritis gali gauti mokymosi krepšelį, siekiantį 500 eurų. Šia galimybe gali pasinaudoti 18-65 metų amžiaus dirbantys asmenys, jau įgiję kvalifikaciją ar aukštąjį išsilavinimą. Mokymosi krepšelis leidžia pasirinkti įvairias programas, skirtas tobulėti pagal kasdienio gyvenimo poreikius ir pomėgius bei įgyti naujų žinių, reikalingų darbui.
Valstybės lėšomis bus finansuojamos programos, skirtos tobulinti:
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega pažymi, kad ši mokymosi visą gyvenimą sistema yra puikus pavyzdys, kaip Europos Sąjunga ir valstybės narės įgalina žmones tobulėti. ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės finansavimas leis dešimtims tūkstančių žmonių įgyti reikalingas kompetencijas aukštos pridėtinės vertės veikloms vykdyti.
Iki 2030 m. suaugusiųjų neformaliajam švietimui bus skirta 66 mln. eurų iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bei Europos socialinio fondo lėšų. Tai suteiks galimybę daugiau nei 100 tūkst. asmenų dalyvauti kompetencijų plėtojimo programose. Lietuva siekia, kad iki 2030 m. mokymosi veikloje kasmet dalyvautų bent 54 proc. 25-64 metų amžiaus žmonių, o iki 2025 m. gyventojų bazinio kompiuterinio raštingumo lygis pasiektų 67 proc.
Naujasis švietimo modelis, paremtas kitų šalių patirtimis, yra žingsnis į priekį kuriant stiprią ir konkurencingą visuomenę. Tai puiki galimybė visiems suaugusiesiems Lietuvoje tobulėti ir prisidėti prie šalies ekonomikos ir socialinio gyvenimo augimo.
Įsakymas: Dėl 2024 metų finansavimo sumos mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, skelbiamas individualių mokymosi paskyrų sistemoje, nustatymo.Peržiūrėti