Pilnas kalendorius dar nereiškia produktyvios dienos.

Daugelis mūsų dirba intensyviai, tačiau dienos pabaigoje vis tiek lydi jausmas, kad svarbiausi darbai liko nepadaryti. Nuolatiniai susitikimai, elektroniniai laiškai, žinutės ir netikėti prašymai ne tik atima laiką – jie sekina dėmesį, mažina produktyvumą ir didina įtampą.

Šiuose mokymuose į laiko planavimą pažvelgsime kitaip. Ne tik per planavimo įrankius, bet ir per žmogaus psichologiją – kodėl atidėliojame, kodėl sunku pasakyti „ne“, kodėl nuolat persijungiame tarp užduočių ir kodėl net geriausias planas kartais neveikia.

Po mokymų dalyviai gebės:

aiškiau atskirti skubius darbus nuo iš tiesų svarbių;
sumažinti dėmesio blaškymą ir dažną persijungimą tarp užduočių;
efektyviau planuoti darbo dieną pagal savo energijos ritmą, o ne tik kalendorių;
atpažinti psichologines priežastis, dėl kurių prarandamas laikas;
taikyti praktinius metodus, padedančius susikaupti ir išlaikyti produktyvumą;
lengviau nustatyti ribas, valdyti netikėtus prašymus ir mažinti „gaisrų gesinimo“ jausmą;
darbo dieną užbaigti su didesniu aiškumu ir mažesne emocine įtampa.

Mokymuose aptarsime:

kodėl vien laiko planavimo metodų dažnai nepakanka;
kaip veikia dėmesys ir kodėl daugiafunkciškumas mažina efektyvumą;
kaip planuoti darbus realistiškai, neperkraunant savo dienos;
kokie įpročiai padeda išlaikyti produktyvumą ilgalaikėje perspektyvoje;
kaip trumpomis dėmesingo įsisąmoninimo praktikomis atkurti susikaupimą ir sumažinti įtampą.

Tai ne dar vieni mokymai apie kalendorių. Tai praktinis užsiėmimas žmonėms, kurie nori ne tiesiog spėti daugiau, bet dirbti ramiau, aiškiau ir tvariau.

Kodėl nespėjame? Psichologinis požiūris į produktyvumą.